Paskutiniais metais Lietuvos gyventojų požiūris į namų šildymą keitėsi sparčiau nei bet kada anksčiau. Augančios energijos kainos, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir noras tapti nepriklausomiems nuo importuojamų išteklių paskatino žmones ieškoti alternatyvų, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė egzotiškos. Viena tokių alternatyvų – energija, slypinti tiesiogine prasme po mūsų kojomis.
Žemės gelmėse, vos kelių metrų gylyje, temperatūra išlieka pastovi visus metus – nesvarbu, ar lauke spaudžia dvidešimties laipsnių šaltis, ar kaista vasaros saulė. Būtent šią savybę išnaudoja geoterminiai šilumos siurbliai (gruntas-vanduo), kurie paima žemos temperatūros šilumą iš grunto ir paverčia ja tinkama namų šildymui bei karšto vandens ruošimui.
Principas paprastas, tačiau rezultatai stebina
Daugeliui sunku patikėti, kad iš žemės, kurios temperatūra vos 8–10 laipsnių, galima efektyviai šildyti namą. Tačiau šilumos siurblio technologija veikia panašiu principu kaip šaldytuvas – tik atvirkščia kryptimi. Specialus šilumnešis, cirkuliuojantis per gruntinius kolektorius arba gręžinius, surenka šiluminę energiją ir perduoda ją kompresoriniam įrenginiui, kuris šią energiją „pakelia” iki reikiamos temperatūros.
Kuo šis procesas ypatingas? Sunaudojant vieną kilovatvalandę elektros energijos, gaunamos trys ar net keturios kilovatvalandės šilumos. Tai reiškia, kad didžioji dalis šilumos, kuria šildomas namas, yra nemokama – ji tiesiog paimama iš aplinkos.
Kas lemia augantį populiarumą Lietuvoje
Lietuvos klimatas, nors ir laikomas šaltu, iš tiesų yra palankus geoterminėms sistemoms. Gruntas mūsų platumose turi pakankamai stabilią temperatūrą, o drėgnos dirvožemio sąlygos net pagerina šilumos perdavimą. Be to, šilumos siurbliai jau nebėra prabangos atributas – rinkos augimas, didėjanti konkurencija tarp tiekėjų ir valstybės parama sumažino investicijos barjerą iki prieinamo lygio.
Svarbu ir tai, kad šiuolaikinės sistemos yra itin tylios, reikalauja minimalios priežiūros ir gali tarnauti 20–25 metus be reikšmingų remontų. Palyginus su dujiniais katilais, kurių tarnavimo laikas dažnai neviršija 15 metų, ilgaamžiškumo pranašumas tampa akivaizdus.
Investicija, kuri atsiperka greičiau nei tikimasi
Vienas dažniausių klausimų – kiek laiko užtrunka, kol pradinė investicija atsiperka? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: namo dydžio, šildymo sistemos tipo, senojo šildymo būdo ir energijos kainų. Tačiau praktika rodo, kad daugumai namų savininkų atsipirkimo laikotarpis svyruoja nuo penkerių iki aštuonerių metų.
Po šio laikotarpio šildymo sąnaudos tampa minimalios – sumokama tik už elektros energiją, reikalingą kompresoriui ir cirkuliaciniams siurbliams. Kai kurie naudotojai teigia, kad jų mėnesinės šildymo išlaidos sumažėjo net 60–70 procentų, palyginus su dujiniu šildymu.
Ar tinka kiekvienam namui?
Reikia pripažinti – geoterminė sistema nėra universalus sprendimas. Ji geriausiai veikia su grindinio šildymo sistema, kur pakanka žemesnės vandens temperatūros. Taip pat svarbus sklypo dydis – horizontaliam kolektoriui reikia pakankamai vietos, nors vertikalūs gręžiniai šią problemą iš dalies išsprendžia.
Vis dėlto, jei planuojate statyti naują namą arba kapitališkai renovuoti esamą, geoterminė sistema turėtų būti viena pirmųjų svarstomų alternatyvų. Tai sprendimas, kuris ne tik taupo pinigus, bet ir mažina anglies pėdsaką – o šių dienų kontekste tai argumentas, kuris sveria vis daugiau.