Pirkėjas, paėmęs nuo lentynos buteliuką graikiško alyvuogių aliejaus, retai susimąsto, kokį kelią jis nukeliavo. O kelias ilgas – nuo saulės nutviekstos giraitės kažkur netoli Kalamatos iki nedidelės delikatesų parduotuvės Lietuvoje. Tarp šių dviejų taškų stovi importuotojas, kurio darbas – padaryti taip, kad produktas atvyktų laiku, tvarkingas ir už protingą kainą.
Importuotojo dilema
Įsivaizduokime nedidelės parduotuvės savininką, nusprendusį prekiauti graikiškais produktais: alyvuogių aliejumi, sūriais, vynu, džiovintais vaisiais. Idėja puiki, tačiau iškart kyla klausimas – kaip visa tai parsigabenti? Specifinis krovinių pervežimas iš Graikijos turi savų ypatumų: dalis prekių jautrios temperatūrai, kelias ilgas, o pristatymo dažnis ne toks tankus kaip artimesnėmis kryptimis.
Štai čia importuotojui ir reikia partnerio, kuris ne tik nuveža, bet ir pataria. Ar verta laukti pilno vilkiko, ar siųsti dalinį krovinį? Kaip apskaičiuoti kiekį, kad prekės nepūtų sandėlyje, bet ir nepasibaigtų per greitai? Tokie sprendimai dažnai svarbesni nei pati transportavimo kaina.
Pavyzdys iš gyvenimo
Tarkime, parduotuvininkas užsisako pirmą bandomąją siuntą – kelias paletes aliejaus ir sūrių. Krovinys nedidelis, todėl pilno vilkiko nuomoti neapsimoka, ir prekės keliauja kaip dalinis krovinys kartu su kitų užsakovų siuntomis. Taip kaina lieka pakeliama, o rizika maža.
Sėkmingai pardavus pirmą partiją, kitas užsakymas būna didesnis. Dabar jau apsimoka galvoti apie pilną vilkiką ir reguliarų grafiką. Lygiai taip pat auga ir kiti verslai: organizuotas krovinių pervežimas į Slovakiją ar bet kuria kita kryptimi dažnai prasideda nuo vienos atsargios siuntos, o vėliau virsta nuolatiniu srautu, kai pasitikėjimas jau užsitarnautas.
Smulkmenos, lemiančios pelną
Importuotojo pelnas dažnai slypi detalėse. Tinkamai parinktas pervežimo būdas, teisingai sutvarkyti dokumentai, apgalvotas užsakymų ritmas – visa tai tiesiogiai veikia galutinę produkto kainą lentynoje. Vienas neapgalvotas sprendimas gali paversti pelningą prekę nuostolinga.
Atskira tema – sezoniškumas. Daug graikiškų produktų, ypač šviežių vaisių ir daržovių, turi savo derliaus laiką, todėl importuotojas užsakymus turi derinti pagal kalendorių, o ne pagal nuotaiką. Prie to prisideda maisto produktams keliami reikalavimai: temperatūros režimas, higienos dokumentai, trumpas galiojimo laikas. Vienas pavėluotas pristatymas gali reikšti, kad visa siunta nebetinkama parduoti. Būtent todėl patyrę prekybininkai logistiką planuoja taip pat kruopščiai, kaip ir patį asortimentą – jie žino, kad gera prekė, atvykusi netinkamu laiku, virsta tiesiog nuostoliu.
Todėl patyręs importuotojas į logistiką žiūri ne kaip į išlaidų eilutę, o kaip į savo verslo dalį. Jis žino, kad būtent nuo to, kaip prekė atkeliauja, dažnai priklauso, ar pirkėjas ją apskritai pamatys lentynoje – ir ar grįš jos nusipirkti dar kartą.