Kodėl sunkiausia pasirūpinti pačiu svarbiausiu žmogumi?
Rūpintis savimi – skamba taip paprastai. Bet tai vienas sunkiausių šiuolaikinio žmogaus sprendimų. Ne todėl, kad mums trūktų žinių ar noro. Dažniau – nes taip išmokome gyventi. Kitų poreikiai, terminai, pareigos, artimųjų lūkesčiai. Visur suspėti, viską padaryti, visiems būti. Tik ne sau.
Ir tada, kai vieną vakarą pagaliau sustojame, į galvą tyliai įsėlina klausimas: o kaip aš jaučiuosi?
Dažnas atsakymas – „nežinau“. O dar dažniau – „pavargęs“.
Kūnas kalba, kai mes nebenorime klausytis
Kai per ilgai savęs negirdime, kūnas pradeda šnabždėti. Iš pradžių tyliai – nuovargis, įtampa, nemiga. Vėliau – garsiau: galvos skausmai, nerimas, nuotaikų kaita, silpstantis imunitetas. Tai ne „tiesiog stresas“. Tai signalas, kad mūsų vidinis rezervuaras senka.
Rūpintis savimi nereiškia „sugedai – pataisyk“. Tai reiškia: „Tu esi vertas dėmesio net tada, kai tau neskauda.“ Tai reiškia atidumą, švelnumą ir sąmoningą sprendimą – nelaukti, kol bus blogai.
Rūpestis – tai ir kūnas, ir mintys, ir… šypsena
Dažnai rūpinimasis savimi suvokiamas siaurai: sportas, sveika mityba, daugiau miego. Taip, tai svarbu. Bet tai – tik paviršius. Tikrasis rūpestis apima kur kas daugiau – mūsų emocijas, santykius, kasdienius pasirinkimus ir net… mūsų šypseną.
Pagalvok: kiek kartų nesišypsojai ne todėl, kad nenorėjai, o todėl, kad gėdijaisi? Galbūt nepatogūs dantys, gal seniai nesilankei pas gydytoją? Tai atrodo smulkmena, bet tai – labai konkretus ženklas, kad savo poreikius nustumiam į antrą planą.
Kartais rūpestis savimi prasideda nuo mažo žingsnio: registracijos vizitui, ilgai atidėlioto pokalbio su gydytoju. Ir kartais tam žingsniui tereikia rasti vietą, kurioje jaustumeis saugus. Pavyzdžiui, odontologijos klinika Kaune siūlo ne tik profesionalumą, bet ir tai, ko dažnai trūksta – nuoširdų rūpestį žmogumi.
Ribos – tylus gynybos mechanizmas
Kiek kartų sakėme „taip“, kai norėjome pasakyti „ne“? Kiek kartų išsėmėme save padėdami kitiems, kai patys vos tempėme? Emocinės ribos – vienas svarbiausių rūpinimosi savimi elementų, bet dažnai ir vienas sunkiausiai išmokomų.
Tai nėra egoizmas. Tai – savisauga. Leidimas sau pasirinkti, ko nori, ir pasitraukti nuo to, ko nenori. Toks rūpestis neatsiejamas nuo pagarbos sau. Ir kai pradedi save gerbti – keičiasi viskas.
Rūpestis neturi būti prabanga
Vienas iš didžiausių mitų, stabdančių mus pasirūpinti savimi – įsitikinimas, kad tai „per brangu“. Tačiau šiuolaikinė sveikatos priežiūra dažnai siūlo skaidrumą, planavimą ir lankstumą. Tai nėra tik prabangos prekė – tai bazinis poreikis.
Pavyzdžiui, jei svarstai apie dantų priežiūrą, bet neramina kainos, užtenka pažvelgti į odontologijos klinika Kaune kainos puslapį. Čia aiškiai nurodytos paslaugų kainos, siūlomos realios alternatyvos ir galimybės planuoti be streso. Rūpestis tampa pasiekiamas.
Kaip rūpestis savimi keičia mūsų santykius
Kai pradedame rūpintis savimi – keičiasi ne tik mūsų vidinis pasaulis. Pasikeičia ir tai, kaip bendraujame su kitais. Atsiranda daugiau kantrybės, mažiau įtampos. Neieškome iš kitų to, ko patys sau neduodame.
Žmonės, kurie moka pasirūpinti savimi, tampa švelnesni. Ir jų švelnumas kyla ne iš nuovargio ar aukojimosi, bet iš pilnatvės. Jie ne „ištuštėja“ dėl kitų. Jie tiesiog dalijasi tuo, ką patys turi viduje.
Tikrą rūpestį visada lydi pokytis
Kartais rūpinimasis savimi atrodo kaip mažas, vos pastebimas veiksmas. Tačiau jo pasekmės – gilios. Tai tylesnis gyvenimo tempas, švaresnės mintys, tvirtesnės ribos. Ir labai dažnai – didesnė šypsena.
Ta šypsena ne visada ryški. Ji gali būti vos matoma. Bet ji tikra. Ji gimsta ne iš pareigos, o iš ramybės.
Nes kai išgirsti save – pradedi gyventi tikriau
Rūpestis savimi neturi būti dramatiškas. Jis gali būti tylus, mažas, bet labai reikšmingas. Tas mažas žingsnis – pirmas apsilankymas pas gydytoją, pirmas vakaras be telefono, pirmas „ne“, pasakytas iš pagarbos sau – tampa tylia revoliucija.
Ne todėl, kad reikia. O todėl, kad tu vertas. Ne rytoj. Ne kada nors. O dabar.