Trys žmonės, trys priežastys: kodėl jie nusprendė dalį santaupų paversti auksu

Kiekvienas, kuris nusprendžia investuoti į auksą, turi savo istoriją. Ne visada tai racionalus, suskaičiuotas sprendimas – kartais tai baimė, kartais intuicija, kartais tiesiog pavyzdys, kuris įkvėpė. Štai trys skirtingi žmonės, trys skirtingos gyvenimo situacijos ir vienas bendras vardiklis.

Marius, 38 m., IT vadovas: „Nenorėjau, kad mano vaikai liktų su niekuo”

Marius porą metų stebėjo, kaip jo draugai perka akcijas, kriptovaliutas, NFT. Vienas uždirbo 40 000 per pusmetį, kitas prarado dvigubai tiek per tris mėnesius. Marius su žmona augina du vaikus ir tokio emocinio kalnelių traukinio sau leisti nenorėjo.

„Man nereikėjo didelio pelno. Reikėjo žinoti, kad jei rytoj viskas sugrius – vaikai turės kuo remtis.”

Pradėjo nuo 10 gramų aukso luito. Per dvejus metus nuosekliai pirko kas kelis mėnesius – kaskart po 5 ar 10 gramų. Šiandien jo aukso portfelis vertas virš 8 000 eurų ir nuo pirkimo momento pabrango 34 proc.

„Negalvoju apie tai kasdien. Tai ramybė, ne spekuliacija.”

Daiva, 52 m., gydytoja: „Supratau infliaciją ant savo odos”

Daiva visą gyvenimą taupė bankų sąskaitoje. 2019-aisiais turėjo sukaupusi 45 000 eurų – solidžią sumą, skirtą pensijai. Per trejus metus infliacija Lietuvoje sudarė kumuliatyviai apie 35 proc. Jos santaupos nominaliai nepasikeitė, bet realiai prarado daugiau nei 15 000 eurų perkamosios galios.

„Banke skaičius tas pats, bet už jį nusipirksi perpus mažiau. Tai supratau, kai parduotuvėje maisto krepšelis kainavo dvigubai daugiau nei prieš trejus metus.”

Daiva skyrė trečdalį santaupų aukso luitams. Per pirmuosius metus aukso kaina pakilo 18 proc. – tai ne tik kompensavo infliacijos nuostolius, bet ir padidino turto vertę. Investicinio aukso kaina jai buvo svarbiausias kriterijus – ji rinko duomenis kelis mėnesius, lygino pardavėjus, skaičiavo antkainius prieš nuspręsdama.

„Gaila, kad to nepadariau penkiais metais anksčiau. Bet geriau vėliau nei niekada.”

Tomas, 27 m., pradedantysis verslininkas: „Auksas man – kaip finansinis draudimas”

Tomas atidarė savo pirmąjį verslą – nedidelę kavinę Kaune. Kaip ir daugelis jaunų verslininkų, jis žinojo, kad pirmi metai bus sunkūs ir pelno gali nebūti. Tačiau jis turėjo 12 000 eurų santaupų ir nenorėjo jų tiesiog „suvalgyti” per verslo pradžios etapą.

„Draugas pasakė paprastą dalyką: jei verslas nesusiklostys, auksas bus tavo parašiutas. O jei susiklostys – bus premium sluoksnis ant viršaus.”

Tomas investavo 4 000 eurų į kelis aukso luitus – nuo 2,5 iki 20 gramų. Likusi dalis atiteko verslui. Po metų kavinė dirba su minimaliu pelnu, bet aukso portfelis pabrango 22 proc. – tai suteikia ramybę žinant, kad net blogiausiu atveju yra atsarginis planas.

Kas juos sieja

Trys skirtingi žmonės, trys skirtingos profesijos, trys skirtingi amžiai. Bet visus tris sieja tas pats motyvas: ne noras greitai praturtėti, o noras apsaugoti tai, ką turi. Auksas jiems nėra spekuliacinis instrumentas – tai draudimo polisas, kuris, beje, dar ir brangsta.

Ir visi trys pradėjo nuo to paties – nuo klausimo: ar tai man tinka? Atsakymą rado patys, susipažinę su rinkos pagrindais ir supratę, kaip investuoti į auksą be nereikalingos rizikos.

Vienas bendras patarimas

Kai Mariaus, Daivos ir Tomo paklausi, ką patartų žmogui, kuris svarsto – atsakymas panašus: „Nepirk visko iš karto. Pradėk nuo mažo luito. Pajusk, kaip tai veikia. Ir tada nuspręsk, ar tau tinka.”

Galbūt ne kiekvienas taps ilgalaikiu aukso investuotoju. Bet beveik kiekvienas, pradėjęs – nebesigaili, kad pradėjo.