Telefonas suskamba darbo dienos viduryje. Prisistatęs pareigūnas pasako, kad reikia atvykti į apklausą, nurodo laiką ir vietą. Pokalbis trunka kelias minutes, tačiau po jo galvoje lieka gerokai daugiau klausimų. Kodėl kviečia? Ką jie jau žino? Ar reikia kažką atsinešti? O gal geriausia tiesiog nuvažiuoti, viską papasakoti ir tikėtis, kad situacija išsispręs?
Toks noras suprantamas, tačiau prieš pirmą apklausą verta neskubėti kalbėti daugiau, nei patys suprantate apie savo procesinę padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu jau renkami duomenys, atliekami procesiniai veiksmai ir tikrinamos įvykio aplinkybės. Todėl pasiruošimas apklausai nėra formalumas.
Pirmas klausimas turėtų būti ne „ką man sakyti?“
Kur kas anksčiau verta išsiaiškinti, kokiu statusu žmogus kviečiamas. Liudytojo, specialiojo liudytojo ir įtariamojo procesinė padėtis nėra ta pati, skiriasi ir jų teisės bei pareigos.
Jeigu gavote šaukimą ar kitą dokumentą, perskaitykite jį ramiai ir išsaugokite. Jei apie apklausą pranešta telefonu ir neaišku, kokiu pagrindu kviečiama, verta tai pasitikslinti. Vien faktas, kad pareigūnas telefonu kalba ramiai ar sako norintis „užduoti kelis klausimus“, pats savaime nepasako, kokią reikšmę būsima apklausa gali turėti tyrimui.
Dar prieš vykstant pas pareigūną galima pasikonsultuoti su advokatu. Plačiau apie gynėjo vaidmenį šiame etape galima skaityti jurica.lt/gynyba-ikiteisminiame-tyrime. Konsultacijos tikslas nėra išmokti paruoštą istoriją. Kur kas svarbiau suprasti savo teises ir tai, kaip elgtis per būsimus procesinius veiksmus.
Atmintis patiriant stresą nėra stenograma
Žmogus gali būti visiškai įsitikinęs savo prisiminimais, tačiau apklausos kambaryje situacija pasikeičia. Užduodami klausimai, prašoma prisiminti datas, pokalbius, žmones ar prieš kelis mėnesius vykusius įvykius. Atsiranda įtampa ir noras atsakyti kuo greičiau.
Čia spėliojimas gali pridaryti nereikalingų problemų. Jei datos neprisimenate, nėra priežasties jos sugalvoti. Jei nežinote, ką kitas žmogus turėjo omenyje, nereikia kalbėti už jį. Tikslumas vertingesnis už norą turėti atsakymą į kiekvieną klausimą.
Prieš konsultaciją su advokatu galima sau susidėlioti įvykių chronologiją, peržiūrėti turimus dokumentus ir prisiminti, su kuo buvo bendrauta. Vis dėlto nereikėtų savarankiškai naikinti, keisti ar slėpti galimai su tyrimu susijusių duomenų. Lygiai taip pat neprotinga bandyti derinti būsimas versijas su kitais proceso dalyviais.
Advokatui reikia ir tos istorijos dalies, kuri jums nepatogi
Jeigu prieš apklausą kreipiatės į gynėją, neverta jam pateikti „švaresnės“ įvykių versijos. Gal yra žinutė, kuri atrodo blogai. Gal pasirašėte dokumentą, kurio dabar gailitės. Gal anksčiau kitam žmogui pasakojote įvykius šiek tiek kitaip.
Advokatui tokios aplinkybės reikalingos prieš apklausą, o ne po jos. Žinodamas silpnesnes vietas jis gali realistiškiau įvertinti situaciją ir paaiškinti klientui jo teises. Netikėtumas, apie kurį gynėjas sužino jau vykstant procesiniam veiksmui, palieka mažiau erdvės pasiruošimui.
Dėl tos pačios priežasties nereikėtų advokato rinktis pagal tai, kas greičiausiai pažadės, kad „viskas bus gerai“. Prieš pirmą apklausą kur kas vertingesnis žmogus, kuris klausia, tikrina aplinkybes ir nežada rezultato nematęs medžiagos.
Iki apklausos dar yra laiko padaryti vieną naudingą dalyką
Gavus kvietimą lengva mintyse iš karto persikelti į teismo salę ir blogiausią įmanomą scenarijų. Ikiteisminio tyrimo pradžia dar nepasako, kuo procesas baigsis, o kvietimas į apklausą nėra nuosprendis.
Todėl laiką iki pirmojo susitikimo su pareigūnais geriau skirti ne spėlionėms. Išsiaiškinkite savo procesinį statusą, išsaugokite gautus dokumentus, prisiminkite faktines aplinkybes ir, jei situacija gali paveikti jūsų teisinę padėtį, pasitarkite su advokatu.
Pirmoji apklausa gali atrodyti kaip viena valanda ilgame procese. Vis dėlto tai yra viena iš tų valandų, kurių vėliau nebegalima pakartoti nuo pradžių. Dėl to pasiruošti jai verta dar prieš atidarant apklausos kabineto duris.