Plytelių parduotuvėje žmonės linksi galvomis, kai pardavėjas kalba apie PEI klases ir vandens sugertį. Grįžę namo googlina terminus ir vis tiek lieka suglumę. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos visi turi, bet retai išsako garsiai.
Ar tikrai reikia pirkti brangias plyteles?
Priklauso nuo vietos. Sienų plytelės vonios kambaryje – galima sutaupyti. Jos nepatiria mechaninio poveikio, niekas ant jų nevaikšto, pagrindinė funkcija – atsparus drėgmei paviršius ir estetika. Vidutinės kainos klasė puikiai atlieka darbą.
Grindų plytelės koridoriuje – kita istorija. Čia kiekvieną dieną šimtai žingsnių, purvinų batų, stumdomi daiktai. Pigios plytelės nusitrins, nublunks, pradės atrodyti pavargusios po kelerių metų. Investicija į kokybę atsiperka.
Ieškant kokias plyteles rinktis grindims, verta galvoti ne apie kainą už kvadratinį metrą, o apie kainą per metus naudojimo. Plytelė, kuri tarnauja penkiolika metų, yra pigesnė nei ta, kurią keisi po penkerių.
Kuo skiriasi rektifikuotos plytelės nuo paprastų?
Rektifikuotos plytelės turi tiksliai apipjautus kraštus – visiškai lygius, stačiakampius. Paprastų plytelių kraštai šiek tiek nelygūs dėl gamybos proceso.
Praktinė reikšmė: rektifikuotas plyteles galima kloti su minimaliomis siūlėmis (2-3 mm). Paprastoms reikia platesnių (4-5 mm), kad kompensuotų kraštų netolygumus.
Vizualinė reikšmė: siauros siūlės sukuria vientisesnį, modernesnį vaizdą. Plačios – tradiciškesnį, bet ir atlaidesnį klojimo netobulumams.
Kainos skirtumas: rektifikuotos brangesnės, kartais 20-30 procentų. Ar verta? Jei siekiate minimalistinio, šiuolaikiško vaizdo – taip. Jei tradicinio ar rustikinio – nebūtinai.
Ar galima kloti naujas plyteles ant senų?
Techniškai – taip, jei senos tvirtai laikosi ir paviršius lygus. Praktiškai – rizikinga.
Pliusai: sutaupote senosios dangos ardymo darbus ir laiką. Minusai: aukštis pakyla 1-2 centimetrais, gali kilti problemų su durimis ir slenkščiais. Jei sena plytelė vėliau atsiklijuos – kartu nukris ir nauja.
Profesionalų nuomonė: geriau ardyti seną dangą ir kloti ant paruošto pagrindo. Ilgainiui patikimiau, nors iš pradžių brangiau ir ilgiau.
Kiek plytelių pirkti atsargai?
Standartinė rekomendacija – 10 procentų papildomai. Bet tai tik orientyras.
Sudėtingos formos patalpa su daug kampų ir iškyšų – 15-20 procentų. Didelės plytelės mažame kambaryje – irgi daugiau, nes pjovimo atliekos didesnės. Klojimas įstrižai – dar daugiau.
Svarbiausias patarimas: palikite bent 3-5 plyteles po remonto. Sudėkite sandėliuke ar rūsyje. Po penkerių metų, kai viena plytelė skils, tos pačios serijos rinkoje gali nebūti. O atsarginė – išgelbėjimas.
Kodėl ta pati plytelė skirtinguose salonnuose atrodo kitaip?
Apšvietimas. Vienas salonas turi šiltą dirbtinę šviesą, kitas – šaltą. Vienas – didelius langus, kitas – beveik be natūralios šviesos.
Kaimynystė. Plytelė šalia auksinių čiaupų atrodo šilčiau. Šalia chromuotų – šalčiau. Ant balto stendo – vienaip, ant juodo – kitaip.
Būtent todėl privaloma paimti pavyzdį namo ir pažiūrėti jūsų erdvėje, jūsų šviesoje, šalia jūsų baldų. Salonas – tik pirmas žingsnis.
Ar siūlių spalva tikrai tokia svarbi?
Taip. Kartais net svarbesnė nei pačios plytelės spalva.
Baltų plytelių su baltomis siūlėmis paviršius atrodo vientisas. Tos pačios baltos plytelės su juodomis siūlėmis – atrodo kaip tinklelis. Visiškai kitas efektas, nors plytelė ta pati.
Kontrastinės siūlės pabrėžia kiekvieną plytelę atskirai. Ton į toną – sukuria vientisą plotą. Nei vienas variantas nėra blogas – jie tiesiog skirtingi.
Praktinė pusė: šviesios siūlės greitai nešvarėja. Tamsios – atlaidesnės. Epoksidinės – beveik nesugeria purvo, bet brangesnės ir sunkiau klojamos.
Kiek laiko po plytelių klojimo galima naudoti patalpą?
Klijai džiūsta 24-48 valandas – per tą laiką ant plytelių vaikščioti negalima. Siūlės pildomos paprastai po 24 valandų nuo klojimo. Siūlių medžiaga džiūsta dar 24-48 valandas.
Realiai: po 3-4 dienų galima atsargiai vaikščioti. Po savaitės – normaliai naudoti. Po dviejų savaičių – pilna apkrova, baldų statymas, visko kraustymasis.
Skubėjimas kainuoja. Vaikščiojimas ant neišdžiūvusių plytelių gali jas pajudinti. Vandens liejimas ant šviežių siūlių – išplauti ar susilpninti.
Ar galima kloti plyteles patiems?
Galima. Klausimas – ar verta.
Viena sienelė virtuvėje – neblogai pirmai praktikai. Nedidelis tualetas – jau sudėtingiau, nes daug pjovimo ir kampų. Vonios kambarys – rimtas iššūkis, kur klaidos labai matomos.
Kokybiškos vonios plytelės reikalauja ir kokybiško klojimo. Kreivos siūlės, nelygūs kampai, netinkamai apdorotos angos – visa tai devalvuoja net brangiausią medžiagą.
Patarimas: jei turite laiko ir noro mokytis – pradėkite nuo mažo projekto kažkur, kur klaidos ne taip matomos. Vonią ir virtuvę palikite profesionalams.
Kaip rasti gerą plytelių klojėją?
Rekomendacijos – patikimiausia. Kaimynai, draugai, giminės – kas ką naudojo ir ar liko patenkinti. Portfolio – prašykite nuotraukų ankstesnių darbų. Kaina – ne matas, bet neįtikėtinai maža – beveik garantuota problema.
Sutartis – būtina. Terminai, kaina, garantija – viskas raštu. Jei meistras vengia dokumentuoti – vengia ir atsakomybės.
Ar verta laukti akcijų?
Kartais. Dideli salonai rengia sezonines akcijas ir išpardavimus keičiant kolekcijas. Bet išpardavime dažnai lieka tai, ko niekas nenorėjo, arba paskutiniai likučiai – gražu, bet jei pritrūks, papildyti nebebus iš kur.
Protinga strategija: pasirinkti norimą plytelę, tada klausti apie galimas nuolaidas. Ne atvirkščiai.