Socialinis nerimas nėra vien drovumas. Jis gali pasireikšti stipria baime būti stebimam, kritikuojamam ar neigiamai įvertintam kitų žmonių. Dėl to žmogus gali vengti susitikimų, pokalbių telefonu, viešo kalbėjimo, valgymo prie kitų ar net paprastų kasdienių situacijų, kuriose tenka bendrauti su nepažįstamaisiais.
NHS nurodo, kad socialinis nerimas gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, pasitikėjimą savimi, santykius, darbą ar mokslus. Todėl tikslas nėra tiesiog „tapti drąsesniam“, o suprasti baimę palaikančius mechanizmus.
Kodėl vengimas taip lengvai įsitvirtina?
Tarkime, žmogus bijo pietauti su kolegomis, nes nerimauja, kad pasakys ką nors ne vietoje. Atsisakęs kvietimo jis pajunta palengvėjimą. Kitą kartą smegenys jau turi paprastą išvadą: išvengiau situacijos – vadinasi, apsisaugojau.
Problema ta, kad žmogus kartu netenka galimybės patikrinti savo prognozės. Jis nesužino, ar pokalbis iš tiesų būtų pasibaigęs taip blogai, kaip tikėjosi.
Dėl šios priežasties savipagalboje ir terapijoje gali būti svarbus laipsniškumas. NHS tarp galimų savipagalbos žingsnių mini nerimą keliančių situacijų suskaidymą į mažesnes dalis ir dėmesio sutelkimą į tai, ką iš tikrųjų sako kiti žmonės, užuot automatiškai darant blogiausias prielaidas.
Socialinis nerimas kalba prognozėmis
„Visi pastebės, kad jaudinuosi.“
„Jei nutilsiu, atrodysiu kvailai.“
„Jei žmogus neatsakė, vadinasi, jam nepatikau.“
Tokios mintys gali atrodyti kaip faktai, nors iš tiesų jos yra situacijos interpretacijos. Kognityvinėje elgesio terapijoje dėmesys skiriamas tokių minčių, įsitikinimų ir elgesio modelių atpažinimui bei keitimui. NHS KET nurodo kaip vieną pagrindinių socialinio nerimo gydymo galimybių.
Praktinis darbas gali apimti ir elgesio eksperimentus socialinėse situacijose. Oxford Health NHS specialistų informacijoje apie socialinio nerimo KET minima problemą palaikančių veiksnių analizė, įsitikinimų apie socialines situacijas nagrinėjimas ir eksperimentavimas realiose bendravimo situacijose.
Kada ieškoti pagalbos?
Nėra būtina kreiptis į specialistą vien todėl, kad žmogus nemėgsta vakarėlių ar yra introvertiškas. Svarbesnis kriterijus – ar baimė trukdo gyventi taip, kaip žmogus norėtų.
Jeigu dėl nerimo atsisakoma darbo galimybių, studijų veiklų, santykių ar kasdienių kontaktų, profesionali pagalba gali būti pagrįstas pasirinkimas. Informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes galima ieškoti ir adresu https://ramumo.lt/.
Pokytis nebūtinai reiškia, kad socialinėse situacijose žmogus daugiau niekada nejaus nerimo. Daug prasmingesnis tikslas – kad nerimas vis rečiau spręstų už žmogų, kur jis gali eiti, su kuo kalbėti ir kokių galimybių imtis.