Daug metų tėvams buvo siūloma labai paprasta formulė: jei ieškai dviračio mergaitei, rinkis rožinį. Pridėk krepšelį, blizgučių, gal dar baltas padangas, ir atrodys, kad pasirinkimas padarytas. Bet tikra problema prasideda tada, kai vaikas tuo dviračiu turi važiuoti kasdien. Tada spalva staiga tampa visai ne svarbiausia.
Būtent čia dažnas pirkinys ir nuvilia. Dviratis atrodo mielas, gražiai atrodo nuotraukoje, bet vaikas juo važiuoja nenoriai. Po kelių bandymų jis lieka prie sienos, o tėvai stebisi, kas nutiko. Dažniausiai nutiko labai paprastas dalykas – buvo rinktasi akimis, o ne pagal vaiko poreikį.
Mergaitėms nereikia „gražaus“ dviračio, joms reikia savo dviračio
Vaikai labai greitai pajunta, kas jiems tinka, o kas ne. Mergaitė gali pasakyti, kad nori vienos spalvos, vienokios formos ar tam tikros sėdynės, ir tai svarbu. Visgi dar svarbiau, kaip ji jaučiasi užsėdusi ant dviračio. Jei rankos per daug išsitempia, jei dviratis sunkiai pajuda iš vietos, jei sustoti nejauku, joks gražus rėmas šito neišgelbės.
Dviračiai mergaitėms turėtų būti renkami lygiai taip pat rimtai, kaip ir bet kuris kitas vaikiškas dviratis. Svarbu dydis, svoris, valdymas, jausmas važiuojant. Visa kita ateina po to. Kartais tėvai tą supranta tik po pirkimo, kai paaiškėja, kad labiausiai patikęs modelis realybėje visai neprilimpa.
Spalva traukia akį, bet pasitikėjimą duoda visai kas kita
Yra vienas labai aiškus ženklas, kad dviratis parinktas gerai. Vaikas nebijo. Jis noriai sėda, bando minti, nebėga šalin po pirmo stabdymo. Tokį jausmą kuria ne dekoracijos, o tinkamas dydis ir patogumas.
Kai dviratis per aukštas, mergaitė dažnai pradeda važiuoti įsitempusi. Jei jis per sunkus, greitai pavargsta. Jei sėdynė nepatogi arba vairas nepatogioje padėtyje, važiavimas tampa darbu, o ne smagiu laiku lauke. Tada tėvai pradeda ieškoti priežasčių, kodėl vaikas „nenori“, nors atsakymas būna čia pat, prieš akis.
Ką dažniausiai renkasi tėvai ir kur suklysta
Dalis tėvų ieško dviračio pagal išvaizdą. Dalis perka „su atsarga“, kad tarnautų ilgiau. Abi kryptys dažnai nuveda ne ten. Per didelis dviratis atrodo protingas sprendimas, bet vaikui jis reiškia daugiau baimės. Per daug dėmesio skiriant dizainui, nukenčia tai, kas svarbiausia važiuojant.
Labai dažna situacija tokia: parduotuvėje dviratis atrodo puikus, vaikas trumpam užsėda, visi patenkinti. Tik grįžus namo paaiškėja, kad važiuoti nelengva. Todėl verta stebėti ne tai, kaip dviratis atrodo stovėdamas, o kaip vaikas su juo juda. Ar gali lengvai pradėti važiuoti, ar sustojus jaučiasi tvirtai, ar po pirmo rato nori važiuoti dar.
Dviračiai mergaitėms turi atitikti vaiką, o ne stereotipą
Ilgą laiką mergaitėms buvo siūlomi modeliai, kurie labiau orientuoti į išorę nei į realų naudojimą. Bet vaikai jau seniai parodo, kad jiems rūpi kur kas daugiau. Viena mergaitė svajos apie paprastą, lengvą dviratį, su kuriuo galėtų važiuoti greičiau. Kita norės patogaus modelio ramiems pasivažinėjimams parke. Trečia ieškos kažko, kas atrodytų „rimčiau“, nes nebenori pernelyg vaikiško varianto.
Todėl dviračiai mergaitėms neturėtų būti suvedami į vieną spalvų lentyną. Mergaitės, kaip ir berniukai, labai skiriasi. Skiriasi jų ūgis, drąsa, tempas, noras važiuoti toliau. Kuo greičiau tėvai tai priima, tuo lengviau išrinkti dviratį, kuris bus naudojamas iš tikro.
Geras pasirinkimas pasimato ne parduotuvėje, o po savaitės
Tikrasis testo momentas ateina vėliau. Kai dviratis jau namuose. Kai vaikas pats sugalvoja jį išsivesti į kiemą. Kai nereikia raginti, nereikia žadėti ledų ar prašyti „nors trumpam pabandyk“. Tada tampa aišku, ar pirkinys buvo geras.
Jei mergaitė nori važiuoti pati, vadinasi dviratis pataikytas. Jei jis tampa jos kasdienybės dalimi, jei atsiranda daugiau pasitikėjimo, daugiau džiaugsmo ir mažiau baimės, tuomet spalva jau lieka tik maloni detale.
Tinkamas dviratis lieka atmintyje ilgiau nei jo spalva
Vaikai retai atsimena, kiek kainavo jų dviratis. Jie atsimena, kaip jautėsi juo važiuodami. Ar buvo baisu, ar smagu, ar norėjosi sukti dar vieną ratą. Būtent todėl renkant verta trumpam pamiršti rožinę, blizgučius ir visas tas smulkias dekoracijas, kurios taip lengvai patraukia dėmesį.
Geras sprendimas prasideda nuo vaiko, o ne nuo lentynos. Kai tai tampa pagrindiniu kriterijumi, dviračiai mergaitėms nustoja būti „mergaitiški“ iš išorės ir tampa tiesiog tinkami. O toks pasirinkimas visada jaučiasi geriau.