Vienas mygtukas, kuris pakeitė mano rytinius ritualo

Skamba kaip smulkmena. Gal net kaip prabanga, kurios niekam nereikia. Taip galvojau ir aš, kol neišbandžiau.

Dabar neįsivaizduoju, kaip gyvenu kitaip.

Kaip viskas prasidėjo

Miegamajame turiu didelį langą. Tris metrus pločio, beveik iki lubų. Gražu, šviesu, erdvu. Bet kiekvieną rytą tas pats ritualas – lipti iš lovos, bristi prie lango, traukti užuolaidas. Vakare – tas pats, tik atvirkščiai.

Žiemą tai dar pusė bėdos. Bet vasarą, kai saulė kyla ketvirtą ryto? Arba kelies ir užtrauki, arba miegi su šviesa akyse. Nei vienas variantas nežavi.

Kažkas pasiūlė pasidomėti, kas yra elektriniai karnizai. Pirma reakcija – kam? Rankos dar veikia, užuolaidas patraukti ne problema. Antra reakcija – kiek tai kainuoja? Trečia – na, pažiūrėsiu iš smalsumo.

Praėjo pusmetis. Dabar turiu elektrinius karnizus trijuose kambariuose.

Kas pasikeitė

Ryte žadintuvas suskamba septintą. Guliu lovoje, spaudžiu mygtuką telefone. Užuolaidos lėtai prasiveria. Šviesa užlieja kambarį palaipsniui, ne staiga. Akys prisitaiko natūraliai. Pabudimas švelnus, ne šokas.

Vakare – atvirkščiai. Žiūriu filmą svetainėje, temsta. Nereikia keltis, nereikia pertraukti. Baksteliu telefoną – užuolaidos užsislenka. Net galvos nepasuku.

Išvažiuoju atostogauti. Užuolaidos juda pagal laikmatį – rytą atsidaro, vakare užsidaro. Iš lauko atrodo, kad namuose kažkas yra. Smulkmena? Gal. Bet ramiau.

Svečiai ateina. Visi klausia – kaip tai veikia? Rodau. Visi sako – noriu ir aš.

Techninė pusė

Bijojau, kad bus sudėtinga. Laidai, programavimai, nustatymai. Praktiškai – viskas paprasčiau nei tikėjausi.

Pats karnizas atrodo kaip įprastas. Šiek tiek storesnis, nes viduje variklis. Bet vizualiai – jokio skirtumo. Galima paslėpti po gipskartoniu, galima palikti matomą – kaip kas nori.

Valdymas – keli variantai. Paprastas jungiklis sienoje – kaip šviesai. Nuotolinis pultelis – guli ant staliuko, spaudai kai reikia. Programėlė telefone – valdai iš bet kur. Balso komandos per išmaniąją kolonėlę – jei turite tokią.

Montavimas užtruko porą valandų. Meistras atvažiavo, įrengė, parodė kaip naudotis. Jokių dramų, jokių netikėtumų.

Klausimai, kuriuos uždaviau prieš pirkdamas

Ar triukšminga? Ne. Variklis sukasi tyliai, girdisi tik lengvas šnaresys audinio. Miegantis šalia žmogus nepabus.

Ar patikima? Per pusmetį – nė karto nesustrigo. Veikia kaip laikrodis. Garantija – keli metai, bet kol kas nė karto nereikėjo.

Ar sunku prižiūrėti? Niekas nepasikeitė. Užuolaidas valomu taip pat kaip anksčiau. Pats mechanizmas priežiūros nereikalauja.

Ar veiks su mano užuolaidomis? Greičiausiai taip. Tinka standartinės, sunkesnės, lengvesnės. Svarbu tik, kad karnizas būtų parinktas pagal svorį.

Kas jei dingsta elektra? Yra avarinis rankinis valdymas. Ne taip patogu, bet veikia.

Kam tai tikrai verta

Dideliems langams – tikrai. Traukioti trijų metrų užuolaidas rankomis kasdien – nuovargis.

Sunkioms užuolaidoms – taip pat. Storos užtemdančios užuolaidos sveria nemažai. Su varikliu – jokio skirtumo.

Aukštiems langams – būtina. Kai langas keturių metrų aukščio, rankomis nepasieksi. Kartis ir virvės – praeitas amžius.

Žmonėms su mobilumo problemomis – tikras sprendimas. Senyvo amžiaus tėvams, žmonėms po traumų, bet kam, kam sunku pakelti rankas ar nueiti iki lango.

Tiems, kas vertina komfortą – kodėl ne. Tai ne būtinybė, bet patogumas. Kaip indaplovė ar robotikas dulkių siurblys. Galima gyventi be to. Bet su tuo – geriau.

Kaina ir vertė

Taip, tai kainuoja. Elektrinis karnizas brangiau nei paprastas. Kartais kelis kartus brangiau.

Bet skaičiuokime kitaip. Kiek kartų per dieną atidarote ir uždarote užuolaidas? Du? Keturis? Per metus – pusantro tūkstančio kartų. Per dešimt metų – penkiolika tūkstančių.

Kiekvienas kartas – kelios sekundės. Bet ir kelionė iki lango, ir grįžimas atgal. Ir mintis, kad reikia tai padaryti. Ir pertrauktas veiksmas.

Per dešimt metų – valandų valandos sutaupyto laiko. Smulkmena? Daug smulkmenų sudeda didelį skirtumą.

Po pusės metų

Ar rekomenduočiau? Taip. Be jokių abejonių.

Ne todėl, kad tai būtina. Ne todėl, kad negalima gyventi kitaip. O todėl, kad tai vienas tų dalykų, kurie kasdienybę padaro šiek tiek lengvesnę. Šiek tiek malonesnę. Šiek tiek modernesnę.

Kartais pažanga – tai dideli išradimai. O kartais – tiesiog mygtukas, kuris atidaro užuolaidas, kai tu dar guli lovoje.