Mažame kieme daug vietos prarandama tarp zonų: lieka per siaura vejos juosta, nepatogus kampas arba takas, dubliuojantis terasos kraštą. Todėl verta pradėti nuo tikslaus brėžinio ir kasdienių veiksmų. Terasa, veja ir želdiniai turi tilpti taip, kad kiekviena dalis būtų patogiai naudojama.
Terasos dydį patikrinkite su baldais
Pirmiausia išmatuokite sklypą ir plane pažymėkite duris, langus, vartelius, šulinių dangčius bei kitus nejudinamus elementus. Atkreipkite dėmesį, kur krinta saulė ir kada namas užstoja šviesą. Masteliu nubraižytame plane lengviau pastebėti netinkančias proporcijas ir išbandyti kelis išdėstymus dar prieš pradedant darbus.
Terasą patogiausia planuoti pagal realų baldų komplektą. Plane pažymėkite stalą su atitrauktomis kėdėmis ir įsivaizduokite, kaip pro jį praeinama nešant padėklą. Patikrinkite, ar atidarytos durys nesirems į baldus, ar nereikės kas kartą perstumti kėdės norint patekti į sodą.
Mažesnis stalas gali sutaupyti daugiau vietos nei sumažinta terasa. Jei lauke dažniausiai valgo du žmonės, didelis nuolatinis valgomojo komplektas gali be reikalo užimti vejos ar augalų vietą. Svečiams galima numatyti išskleidžiamą stalą, o suolą priglausti prie terasos krašto.
Prieš tvirtinant planą būsimas ribas naudinga pažymėti virve ar lauko žarna. Pasivaikščiokite tarp pažymėtų zonų, pastatykite turimas kėdes. Toks bandymas parodo, ar popieriuje tvarkingai atrodantis sprendimas leidžia laisvai judėti.
Kaip galėtų būti padalyta 80 kvadratinių metrų erdvė
Tarkime, už namo likęs 80 m² plotas, kuriame nereikia automobilių stovėjimo vietos. Kaip iliustracinį planavimo pavyzdį galima skirti 20 m² terasai, 35 m² vejai, 17 m² želdynams ir 8 m² praėjimams. Tai pradinė schema, kuri koreguojama pagal sklypo formą, durų vietą ir gyventojų poreikius.
Veją verta palikti vientisą, kad joje būtų vietos vaikams žaisti, gultui pastatyti ar šuniui palakstyti. Suskaidžius tuos pačius 35 kvadratinius metrus į kelias juostas, bendras plotas nesikeis, bet naudoti jį bus nepatogiau. Be to, padaugės pakraščių, kuriuos reikės apipjauti.
Apgalvotas kiemo aplinkos dizainas taip pat padeda sujungti judėjimo kryptis. Jei nuo durų iki vartelių patogu praeiti terasos kraštu, atskiro tako palei ją gali neprireikti. Ties dažniausiai naudojamu praėjimu neplanuokite augalų, kurių šakos ilgainiui jį susiaurins.
Kiekvienai naujai idėjai verta rasti vietą tame pačiame plane. Komposto dėžė, žaislų sandėliukas ar lauko čiaupas neturėtų atsirasti tik tuomet, kai visas kiemas jau paskirstytas. Net mažiems daiktams reikia priėjimo ir vietos juos patogiai naudoti.
Jei kiemas siauras, nebūtina visas ribas kartoti lygiagrečiomis juostomis. Terasos ir želdyno kraštus galima pastumti taip, kad atsirastų platesnė naudojama vieta. Tačiau kiekvienas posūkis turėtų turėti paskirtį: pernelyg sudėtingos linijos apsunkina dangų įrengimą ir palieka sunkiai panaudojamų kampų.
Želdiniams palikite gylio ir aukščio
Siaura žemės juosta palei visą tvorą nebūtinai yra geriausias sprendimas. Suaugusių krūmų lajos gali užstoti taką ar įsiterpti į veją, todėl želdyno plotį verta derinti prie jų būsimo dydžio. Praktiškiau dalį tvoros palikti atvirą, o kitur suformuoti platesnį želdyną, kuriame augalai turėtų erdvės augti.
Mažame sklype galima išnaudoti ir vertikalius paviršius: vijokliams įrengti atramą, o aukštesnį augalą parinkti kaip vieną kompozicijos akcentą. Toks planavimas leidžia augalus išdėstyti skirtinguose aukščiuose. Vis dėlto jų dydį ir augimo sąlygas reikia derinti prie konkrečios vietos.
Vazonai naudingi ten, kur sodinti į gruntą negalima, tačiau jų nereikėtų sustatyti į kiekvieną laisvą kampą. Palikite vientisą praėjimą ir patikrinkite vaizdą pro namų langus: želdiniai gali džiuginti net tada, kai terasa nesinaudojama.
Galutinį planą įvertinkite įsivaizduodami įprastą dieną: išėjimą su kava, vaikščiojimą iki vartelių, vejos pjovimą ir laistymą. Jeigu šioms veikloms nereikia nuolat kilnoti baldų ar aplenkti kliūčių, erdvė išnaudota prasmingai.