Bendrijose dažnai girdimi tie patys klausimai: kodėl vieni darbai atliekami greitai, o kiti stringa mėnesiais? Kodėl sąskaitos skiriasi nuo to, ko tikėjosi gyventojai? Ir svarbiausia – ką veikia bendrijos pirmininkai, kai jų nemato kaimynai?
Nors iš šono atrodo, kad pirmininko pareigos tėra smulkmenų derinimas, realybė daug sudėtingesnė ir kartais netgi konfliktinė.
Šis straipsnis praskleidžia uždangą tam, kas iš tiesų vyksta už uždarų durų.
Pirmininko darbas – daugiau emocijų nei skaičių
Žmonės įsivaizduoja, kad pirmininkai kasdien sėdi prie dokumentų ir tikrina sąmatas. Tačiau pokalbiai su patyrusiais pirmininkais rodo kitą vaizdą: didžiausi iššūkiai kyla ne iš skaičių, o iš žmonių.
Viena pirmininkė pasakojo, kaip kaimyno skundas dėl nudžiūvusio medelio virto keturių savaičių diskusijomis, kur dalyvavo pusė laiptinės.
Kitas pirmininkas teigė, kad kartais jaučiasi kaip tarpininkas tarp dviejų stovyklų. Vieniems brangu, kitiems per lėta, o treti nori viską daryti kitaip.
Tokios situacijos suvalgo laiką ir energiją, kurią būtų galima skirti realiems darbams.
Kur dingsta pinigai? Pirmininkai pasakoja, kokios eilutės brangiausios
Kai kalbama apie lėšas, visi gyventojai suklūsta. O pirmininkai sutaria dėl vieno: daugiausia ginčų kyla dėl bendro naudojimo objektų.
Gyventojai ne visada mato, kiek kainuoja tokie įprasti dalykai kaip avariniai darbai ar kasmėnesinė priežiūra.
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, pirmininkai dažniausiai mini kelis punktus, kurie kasmet labiausiai kilsteli išlaidas:
- avariniai santechnikų iškvietimai,
- stogo defektų taisymas,
- elektros instaliacijos gedimai,
- kiemo teritorijos darbų grafikai, kurie negali vėluoti.
Viskas atrodo logiška, bet žmonėms dažnai sunku priimti, kad bendros erdvės „sensta“ ir reikalauja nuolatinio dėmesio.
Gyventojai kartais bijo klausti, o pirmininkai – per daug paaiškinti
Dalis pirmininkų sako pastebėję vieną įdomų reiškinį: gyventojai tarsi nori žinoti daugiau, bet tuo pačiu vengia gilintis.
Klausimų atsiranda tik tada, kai darbas jau baigtas ar kai sąskaitos pasirodo didesnės.
Tuo tarpu pirmininkams tenka aiškinti tuos pačius procesus vėl ir vėl.
Vienas jų pasakė frazę, kuri gana tiksliai apibūdina situaciją: „Kai viskas gerai – atrodo, kad aš nieko neveikiu. Kai kas nors sugenda – atrodo, kad darau per mažai.“
Ir tai turbūt geriausiai iliustruoja jų vaidmens sudėtingumą.
Kaip pasikeitė gyventojų lūkesčiai ir kodėl pirmininkams tampa sunkiau?
Prieš keletą metų žmonėms pakakdavo minimalaus informavimo. Dabar situacija kitokia – bendrijų gyventojai aktyvesni, daugiau domisi, lygina kainas, klausia ataskaitų.
Pirmininkai pastebi, kad lūkesčiai išaugo greičiau nei realios galimybės.
Vienas dažniausių komentarų – „kodėl vis dar taip brangu?“
Tačiau pirmininkai siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad statybinių medžiagų ir paslaugų kainos per kelis metus gerokai pakilo. Tad viskas, kas susiję su remontais ar priežiūra, natūraliai kainuoja daugiau.
Ar naujas pirmininkų vaidmuo gali turėti teigiamos įtakos?
Didėjantys reikalavimai verčia pirmininkus profesionalėti. Tie, kurie nori toliau dirbti, mokosi, bendradarbiauja su patikimomis įmonėmis ir siekia būti aiškūs gyventojams.
Kai komunikacija stipri, bendrija pasiekia daugiau, o problemų sprendimas vyksta be dramų koridoriuose.
Gyventojai taip pat turi svarbų vaidmenį – dalyvauti susirinkimuose, skaityti pateiktą informaciją, domėtis ateinančiais darbais. Tokia partnerystė padeda išvengti nuolatinių nesusipratimų.