Namo gyventojai dažnai jaučiasi priklausomi nuo administratoriaus, kurio darbai ne visada kelia pasitikėjimą. Sąskaitos išauga, informacijos stinga, o nuosavo kiemo ar laiptinės būklė nesikeičia. Tokiais momentais vis dažniau iškyla klausimas – ar nevertėtų imtis savo rankomis atsakomybės? Bendrijos steigimas daugeliui atrodo kaip sudėtinga užduotis, bet realiai tai gali tapti sprendimu, leidžiančiu sutaupyti pinigų ir patiems valdyti savo aplinką.

Kontrolė iš pirmų rankų

Gyvenant bendrijoje, sprendimus priima patys gyventojai. Nebelieka tarpininkų, kurie galėtų nuspręsti kitaip, nei bendruomenė nori. Tai reiškia, kad kiekvienas išleistas euras tampa matomas, o darbų prioritetai nustatomi pagal realius poreikius. Jei reikia sutvarkyti kiemo apšvietimą, gyventojai gali nuspręsti tai padaryti iš karto, nelaukiant, kol administratorius suras laiko.

Finansinė pusė

Daugeliui didžiausia motyvacija yra galimybė sutaupyti. Namas su bendrija pats renkasi, kokias įmones samdyti ir už kokią kainą. Dažnai išlaidos mažėja, nes atsiranda konkurencija tarp paslaugų tiekėjų. Kitas aspektas – nėra administratoriaus antkainių, kurie gali sudaryti nemažą dalį bendrų mokesčių. Kai viskas priklauso nuo gyventojų, lengviau susitarti, kur sutaupyti, o kur verta investuoti daugiau.

Kada bendrijos steigimas atsiperka greičiausiai

Situacijų, kai toks žingsnis pasiteisina labiausiai, yra kelios:

• Dideliuose daugiabučiuose, kur gyvena daug savininkų, nes bendrai surenkamos sumos leidžia pigiau pirkti paslaugas.
• Senesniuose namuose, kur reikalingi nuolatiniai remontai, nes bendrija gali lanksčiau spręsti, kokius darbus atlikti pirmiausia.
• Ten, kur gyventojai nori aiškumo dėl pinigų, nes patys mato kiekvieną sąskaitą ir gali stebėti visas sutartis.
• Mažesniuose daugiabučiuose, kuriuose gyventojai sutaria lengviau, nes sprendimų priėmimas vyksta greičiau.

Žmogiškasis faktorius

Ne mažiau svarbu tai, kad bendrijos steigimas dažnai sutelkia kaimynus. Diskusijos dėl bendrų reikalų suartina, žmonės pradeda labiau rūpintis ne tik savo butu, bet ir bendru kiemu. Dažnai atsiranda iniciatyvų, kurių nebūtų administruojamame name – nuo gėlynų iki naujų dviračių stovų. Tokie pokyčiai kuria pasitenkinimą ir leidžia gyventi jaukesnėje aplinkoje.

Galimi sunkumai

Žinoma, bendrija nėra stebuklingas sprendimas. Reikia atsakomybės – juk visi sprendimai priimami pačių gyventojų. Kartais iškyla ginčų, kas taps pirmininku ar kas prisiims daugiau atsakomybės. Tačiau ten, kur yra noras bendrai tvarkytis, šie klausimai išsisprendžia. Ilgainiui žmonės pamato, kad net su nedidelėmis pastangomis rezultatas daug geresnis nei pasyviai laukiant administratoriaus veiksmų.

Bendrijos steigimas yra finansiškai naudingiausias tada, kai gyventojai nori realios kontrolės, mažesnių mokesčių ir greitesnių sprendimų. Tokia forma leidžia ne tik sutaupyti, bet ir gyventi namuose, kuriuose patys žmonės lemia pokyčius. Jei kaimynai nusiteikę bendram darbui, tai gali būti sprendimas, kuris iš esmės pakeičia gyvenimo kokybę daugiabutyje.