Kai ant stalo padedama daugiabučio administravimo sutartis, dauguma gyventojų ją pasirašo nė nemirktelėję. „Nes tai tiesiog reikia padaryt“, – sako vieni. „Juk vis tiek nieko nepakeisim“, – atsidūsta kiti. Bet dažnas nė nenutuokia, ką tiksliai įsipareigojo apmokėti. Ir kas slypi tarp eilučių.

Kai parašas tampa spąstais

Justina, gyvenanti sostinės daugiabutyje, dar visai neseniai nesuko galvos – sąskaitos ateina, sumoki, gyvenimas sukasi. Kol vieną mėnesį į pašto dėžutę atkeliavo beveik dvigubai didesnė suma. Bandydama išsiaiškinti, kas nutiko, ji netikėtai atrado: jos name galioja administravimo sutartis, kurioje įrašyti automatiniai papildomi darbai, dėl kurių niekas gyventojų net neklaus.

Išvalyti rūsius, dažyti duris, prižiūrėti kiemo šulinėlius – viskas įtraukta į „bendrą priežiūrą“, o kainos – administratoriaus nustatomos be derinimo.

Kodėl niekas nekelia klausimų?

Vienas atsakymas – sutartys rašomos sudėtingai. Kita priežastis – gyventojų pasyvumas. Kai visi moka „kaip ir visi“, mažai kas ima skaityti kas parašyta smulkiu šriftu. Būtent tuo naudojasi kai kurie namų administratoriai.

Kartais įtraukiami net tokie punktai, kurie leidžia keisti sutarties sąlygas vienašališkai. Kitaip sakant, viena diena turi vieną kainą – kita jau naują. Ir taip, tai gali būti visiškai teisėta, jei pasirašyta.

Ne visi administratoriai vienodi

Yra ir kita medalio pusė. Tarp visų rinkoje veikiančių namų administratorių yra tokių, kurie bendrauja, aiškina, konsultuoja, net kviečia gyventojus susitikti ir aptarti planus. Bet jie – ne visada pigiausi. O kai kurie žmonės, rinkdamiesi administratorių, renkasi tiesiog „tą, kuris jau buvo“ arba „tą, kuris nesiuntė grasinimų“. Ir vėl grįžtame prie pasirašymo be klausimų.

Ką verta patikrinti prieš dedant parašą?

Jeigu šiuo metu vyksta naujo administratoriaus paieškos ar siūloma nauja sutartis – verta įsigilinti bent į kelis punktus. Jie dažnai pasako daugiau nei reklaminiai pažadai ar gražūs žodžiai apie „atsakingą priežiūrą“.

• Ar yra numatyta maksimali riba, kiek administratorius gali išleisti be gyventojų sutikimo?
• Ar įtraukta galimybė vienašališkai keisti kainas?
• Ar sutartyje nurodyta, kaip dažnai teikiamos ataskaitos?
• Ar dokumente aiškiai išvardinta, kas įeina į „priežiūrą“?
  

Už parašo slypi daugiau nei popierius

Daug kas galvoja, kad tai – tiesiog formalumas. Bet tiesa tokia: kai kuriais atvejais tai yra leidimas kas mėnesį iš jūsų piniginės nusiimti daugiau, nei suprantate. Ir tai tęsis metų metus.

Todėl prieš pasirašydami, net jei tai atrodo nereikšminga, skirkite 15 minučių. Nes vėliau šimtai gali išeiti ten, kur jūs nė nebūtumėt leidę. O namų administratoriai, kurie vertina gyventojų pasitikėjimą, neturėtų to bijoti – priešingai, jie tokį požiūrį skatintų.