Statybinių medžiagų sąmatoje kelių eurų skirtumas už vieną medienos vienetą iš pradžių gali atrodyti nereikšmingas. Padauginus jį iš viso stogo, karkaso ar perdangos medienos kiekio, suma jau verčia ieškoti pigesnio varianto.
Būtent čia atsiranda pagunda rinktis drėgnesnę medieną. Problema paaiškėja vėliau: medis džiūdamas keičia matmenis, o kartu gali keistis ir jo forma. Todėl kainas verta lyginti tik supratus, kokios būklės medžiaga iš tikrųjų perkama.
Drėgna lenta statybose neliks tokia pati
Mediena sugeria ir atiduoda drėgmę priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Džiūdama ji traukiasi, o sudrėkusi gali brinkti.
Pokytis skirtingomis medienos kryptimis nėra vienodas. Dėl šios priežasties džiūstanti lenta gali ne vien susitraukti, bet ir išlinkti ar persisukti.
Jeigu didžioji dalis džiūvimo jau įvyko kontroliuojamomis sąlygomis iki statybų, tokius pokyčius lengviau numatyti. Sumontavus gerokai drėgnesnę medieną, dalis proceso persikelia tiesiai į statybvietę.
Mažesnė pirkimo kaina gali sugrįžti darbų sąskaitoje
Įsivaizduokite karkasą, kuriame dalis medienos pradeda keisti formą jau po montavimo. Vieną vietą tenka papildomai lyginti, kitur atsiranda tarpas, o stipriau deformuotą detalę galbūt reikia pakeisti.
Medžiaga buvo pigesnė, tačiau prisideda meistro laikas, papildomi tvirtinimai ir atliekos.
Dėl to statybinė mediena turėtų būti vertinama ne pagal kubinio metro kainą atskirai. Reikšmę turi jos drėgnis, matmenų tikslumas, rūšiavimas, numatyta paskirtis ir laikymo sąlygos iki montavimo.
Pigiausias pasiūlymas lentelėje nebūtinai reiškia mažiausią viso projekto kainą.
Džiovinimas kameroje nėra vien gražesnės lentos požymis
Kamerinis džiovinimas leidžia kontroliuojamai pašalinti dalį medienoje esančios drėgmės. Tinkamai išdžiovinta mediena tampa stabilesnė, todėl vėliau jos matmenų pokyčiai paprastai būna lengviau valdomi.
Tai nereiškia, kad kiekviena džiovinta lenta bus idealiai tiesi. Mediena yra natūrali medžiaga, jos savybėms įtakos turi rūšis, rievės, šakos ir kitos struktūros ypatybės.
Svarbus ir pats džiovinimo procesas. Per greitas ar netinkamas džiovinimas gali sukelti defektų, todėl žodis „džiovinta“ neturėtų būti vienintelis kokybės kriterijus.
Ar galima drėgną medieną tiesiog palaikyti statybvietėje?
Teoriškai mediena gali džiūti ore. Praktiškai neužtenka lentų sukrauti į vieną krūvą ir po kelių savaičių tikėtis vienodo rezultato.
Oro cirkuliacija, kritulių apsauga, lentų sukrovimo būdas, temperatūra, aplinkos drėgmė ir medienos storis turi įtakos džiūvimo greičiui. Storesni ruošiniai gali džiūti ilgai.
Netinkamai sandėliuojant gali atsirasti papildomų deformacijų ar drėgmės problemų. Jei medžiagos statybvietėje teks laukti, jos laikymo vietą verta numatyti iš anksto.
Drėgmę geriau pamatuoti, o ne spėti iš spalvos
Paėmus lentą į rankas galima pajusti, kad ji neįprastai sunki ar drėgna, tačiau tiksliai įvertinti drėgnį iš išvaizdos nepavyks.
Tam naudojami medienos drėgmės matuokliai. Matavimus naudinga atlikti keliose vietose ir keliuose ruošiniuose, nes drėgnis visoje partijoje nebūtinai bus identiškas.
Koks drėgnis tinkamas, priklauso nuo būsimos konstrukcijos, naudojimo aplinkos ir projekto reikalavimų. Dėl to nereikėtų vieno procento laikyti universalia riba visiems statybos darbams.
Reikia įvertinti ir tai, kur mediena bus naudojama
Laikina konstrukcija, lauko statinys ir uždaras gyvenamojo namo karkasas medienai kelia skirtingus reikalavimus. Kuo svarbesnis matmenų stabilumas, tuo daugiau dėmesio verta skirti jos drėgniui prieš montavimą.
Perkant verta paklausti, ar mediena džiovinta, koks deklaruojamas jos drėgnis ir kaip ji buvo laikoma. Jei mediena konstrukcinė, reikia tikrinti ir projekte numatytus stiprumo bei kitus reikalavimus.
Sutaupyti perkant tikrai galima. Tik ekonomiškiausias pasirinkimas paaiškėja ne tą dieną, kai sumokama sąskaita. Jis matomas tada, kai konstrukcija jau surinkta ir nereikia taisyti to, ką džiūdama mediena nusprendė pakeisti pati.