Kai žmogus nusprendžia įrengti pirtį, dažnai atrodo, kad laukia sunkus darbas, bet tikras džiaugsmas prasideda kur kas anksčiau. Jau pirmą kartą rankomis palietus lentas ar išgirdus krosnies spragsėjimą, atsiranda jausmas, kad čia gims vieta, kur kūnas ilsėsis, o mintys nurims. Meistrai pasakoja, kad pirtis nėra vien statinys. Ji tampa namų kampu, prie kurio žmonės grįžta lyg prie mažo ritualo. Todėl verta suprasti, kokia eiga dažniausiai veda iki to ramybės kupino vakaro.
Erdvės pasirinkimas ir pirmi darbai
Kai ateina laikas rinktis vietą, žmogus dažnai ima įsivaizduoti, kaip vakare sėdės ant šilto suolo. Tačiau prieš tai reikėtų pagalvoti, kurioje namų ar kiemo dalyje pirtis jausis geriausiai. Jei aplink daugiau tylos, ji suteiks saugumo jausmą. Jei šalia yra vandens telkinys ar nedidelė terasa, ritualas tampa dar malonesnis.
Tų pirmų darbų metu svarbiausia ne skubėti. Pamatų formavimas, sienų išdėstymas – visa tai atrodo paprasta tik iš tolo. Vienas meistras yra sakęs, kad gerai pastatyta pirtis prasideda nuo gero jausmo, ne nuo brangių medžiagų. Kai žmogus dirba neskubėdamas, viskas sekasi sklandžiau.
Medienos parinkimas ir vidinė atmosfera
Pirtis prabyla per medieną. Kiekviena rūšis turi savo kvapą ir savitą paviršių. Vieni renkasi šviesesnę spalvą, nes ji kuria švaros pojūtį. Kiti mėgsta tamsesnę, nes ji primena senas šeimos pirtis. Bet svarbiausia, kad lentos būtų šiltos liesti ir neperkaistų. Šita dalis labai svarbi tiems, kurie mėgsta ilgesnius vakarus pirtyje.
Vidinė atmosfera atsiranda ne tik iš lentų. Ji gimsta iš žmogaus pasirinkimų: nuo to, kaip aukštai bus suolai, iki to, ar langas leis įeiti natūraliam šviesos ruožui. Kai kas pasakoja, kad būtent tada pirtis tampa jų pačių. Ne dėl formos, o dėl to, kad jie ją įsirengė pagal savo ritmą.
Krosnis ir šilumos valdymas
Krosnis yra ta vieta, kurioje pirtis įgauna gyvybę. Daug kam patinka malkinė, nes ugnies spragsėjimas suteikia jaukumo. Kiti renkasi elektrinę, nes ji greita ir patogi. Čia taisyklių nėra. Svarbu, kad žmogui būtų lengva valdyti šilumą ir kad garai pasiskirstytų tolygiai.
Šiluma turi sukurti tokį pojūtį, kad vos įėjus kūnas neskubėtų prisitaikyti. Tai daro pirtį ne karšta, o malonia. Ir kai vakarais žmonės susėda, jie nori ne rekordų, o paprasto atsipalaidavimo.
Durys, ventiliacija ir paskutiniai akcentai
Pirties įrengimo pabaigoje durys dažnai tampa įdomiu momentu. Jos ne tik atveria įėjimą, bet ir kuria pirmą įspūdį. Medinės suteikia švelnumo jausmą, stiklinės – atvirumo. O ventiliacija – tai tarsi nematomas pagalbininkas, kuris leidžia šilumai kvėpuoti.
Kai jau atrodo, kad viskas baigta, žmogus pradeda dėlioti paskutines detales. Rankšluosčiai, šviestuvai, vantos vieta, nedidelė lentyna. Tokie akcentai kuria nuotaiką. Jie leidžia suprasti, kad dabar pirtis tampa jaukia vieta, kurioje norisi pabūti ilgiau.
Žingsnis, po kurio pirtis tampa namų dalimi
Kai pirtis pagaliau išbaigta, žmogus pajunta, kaip malonu ją turėti. Kartais užtenka vieno vakaro, kad suprastum, jog sprendimas įrengti pirtį buvo teisingas. Ji tampa ne prabangos daiktu, o vieta, kurioje susigrąžini ramybę po įtemptos dienos. Ir būtent dėl to tokia pirtis tampa daugiau negu projektas. Ji tampa vieta, prie kurios žmogus grįžta vėl ir vėl.