Kai namuose ima spausti šaltis, pirmas impulsas būna kuo greičiau surasti priemonę, kuri greitai pakeltų temperatūrą. Būtent dėl to dujiniai šildytuvai dažnai tampa pirmu pasirinkimu. Jie šildo staigiai, nereikalauja sudėtingo montavimo ir leidžia patiems reguliuoti šilumos kiekį. Tačiau čia slypi svarbi detalė – ne kiekvienas šildytuvas tinka kiekvienai patalpai. Nuo galingumo priklauso ne tik šildymo greitis, bet ir komfortas, degalų sąnaudos bei saugumas.
Kodėl galingumas – svarbiausia šildytuvo savybė?
Nemažai žmonių yra sakę meistrams tą pačią frazę: „Paėmiau galingesnį, kad šildytų greičiau“. Skamba logiškai, tačiau per galingas šildytuvas gali greitai perkaisti orą, kelti diskomfortą, o mažesnėje patalpoje – būti tiesiog per stiprus. Tuo tarpu per silpnas modelis dirbs be pertraukos, o temperatūra liks vos pakitusi.
Dažnai specialistai mini, kad svarbiausia suprasti ne tik kiek kubų yra patalpoje, bet ir kokios medžiagos ją sudaro. Namas su didesniais langais ar prastesne izoliacija šilumą praranda greičiau, tad tam pačiam plotui kartais reikia visiškai kitokio galingumo įrenginio.
Kaip paprastai įvertinti patalpos dydį?
Žmonėms patinka paprasti metodai, ir meistrai tą puikiai žino. Todėl dažniausiai siūlomas vienas aiškus principas: pasirinkti šildytuvą pagal kubatūrą, o ne kvadratūrą. Kai kuriems tai nauja, bet logika paprasta – juk šildomas ne grindų plotas, o oro kiekis.
Štai čia praverčia keli praktiniai pastebėjimai, kuriais vadovaujasi daug patyrusių specialistų:
- iki maždaug 20 m³ tinka mažesnio galingumo dujiniai šildytuvai
- nuo 20 iki 60 m³ jau reikia vidutinio pajėgumo modelio
- patalpoms virš 60 m³ būtinas stipresnis šildytuvas, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai
Savaime suprantama, tai tik gairės. Praktikoje įtakos turi ir tai, ar šildomas kambarys gyvenamas, ar sandėliavimo, ar jame dažnai darinėjamos durys.
Į ką žmonės dažniausiai neatkreipia dėmesio?
Meistrai pasakoja linksmas istorijas, kai žmogus įsigyja šildytuvą garažui, o paskui bando juo šildyti svetainę. Ir nors dujiniai šildytuvai universalūs, jų paskirtis vis tiek skiriasi. Modeliai, skirti didesnėms erdvėms, gali kelti sausą karštį, o švelnesni variantai – tiesiog nepajėgs sušildyti didelio kambario.
Dar vienas dažnas niuansas – ventiliacija. Dujiniai šildytuvai reikalauja oro cirkuliacijos, kad šildymas būtų saugus ir stabilus. Jei patalpa maža ir sandari, reikia itin atsargiai rinktis modelius su apsaugomis.
Kokį galingumą renkasi žmonės, kurie vertina komfortą?
Tie, kurie jau išbandė kelis skirtingus variantus, dažnai pereina prie tokio požiūrio: geriau imti modelį, kurio galingumas turi atsargą. Tai leidžia nepilnu režimu išlaikyti švelnią šilumą, nesukeliant diskomforto.
Štai kas paprastai lemia sprendimą:
- šildytuvo keliamo oro judėjimo stiprumas
- galimybė reguliuoti liepsnos intensyvumą
- degalų suvartojimas pagal nustatytą režimą
- ar šildytuvas skirtas būtent gyvenamoms patalpoms
Neretai žmonės sako, kad geras šildytuvas jaučiasi „nematomai“ – kambaryje malonu būti, nors įrenginys dirba tyliai ir tolygiai.
Kada verta rinktis galingesnį modelį?
Dažnai rekomenduojama atsižvelgti į savo rutiną. Jei patalpa sušąla stipriai, pavyzdžiui, dirbtuvės ar sandėlis, galingesnis šildytuvas sutaupys laiko. Tuo tarpu kambariuose, kuriuose gyvenama nuolat, svarbesnis tampa švelnesnis veikimas ir reguliavimo galimybės.
Nėra vieno tobulo sprendimo visiems, tačiau aišku viena – tinkamai pasirinktas galingumas leidžia šildytuvui veikti sklandžiai, netrukdyti kasdienybės ir suteikti jaukumo tiek, kiek reikia.
Renkantis šildymo įrangą, verta įsiklausyti į specialistų patirtis ir realius pavyzdžius. Dujiniai šildytuvai gali būti patikimas būdas sukurti malonią šilumą, jeigu jų galingumas atitinka erdvę, kuriai jie skirti.