Paieškos magnetas traukia ne tik metalo laužą: kokių radinių žmonės tikisi vandenyje?

Nuleidi magnetą nuo seno tilto, pajunti, kad jis prie kažko prikibo, ir prasideda įdomiausia dalis. Kol virvė kyla iš vandens, galima spėlioti: dviračio detalė, įrankis, sena spyna, o gal daiktas, kuris dugne pragulėjo kelis dešimtmečius?

Magnetinė žūklė būtent dėl šio nežinomybės jausmo turi savo gerbėjų. Vis dėlto realybė gerokai žemiškesnė nei vaizdo įrašuose, kuriuose iš vandens traukiami seifai ar istoriniai daiktai. Didelę radinių dalį sudaro paprastas metalo laužas.

Vinys, varžtai ir grandinės – įprasta laimikio dalis

Pirmoji išvyka gali greitai parodyti, kad upės dugnas nėra lobių skrynia. Magnetas dažnai parsineša surūdijusių vinių, varžtų, vielos, grandinių, žvejybos reikmenų ar neaiškios paskirties geležies gabalų.

Prie tiltų, prieplaukų ir kitų ilgai žmonių lankomų vietų pasitaiko stambesnių daiktų. Randamos dviračių dalys, spynos, įrankiai, metaliniai ženklai ar įvairios konstrukcijų detalės.

Tokie radiniai piniginės vertės beveik neturi, tačiau jų ištraukimas bent jau pašalina dalį metalo iš vandens.

Sena spyna gali būti įdomesnė už naują monetą

Magnetinės žūklės patrauklumą sunku matuoti vien radinio verte. Sena spyna, neįprastas įrankis ar nebeatpažįstama mechanizmo detalė kartais kelia daugiau klausimų nei keli eurai.

Kur kas įdomesnių radinių žmonės tikisi prie senų tiltų, prieplaukų ir vietų, kuriose ilgą laiką vyko intensyvus žmonių judėjimas.

Tačiau pasirinktas magnetas negali parodyti, kas tiksliai yra dugne. Jis tiesiog prikimba prie tinkamos medžiagos. Tik ištraukus objektą paaiškėja, ar tai dar viena surūdijusi detalė, ar daiktas, kurį norėsis apžiūrėti ilgiau.

Aukso žiedo magnetu greičiausiai neištrauksite

Čia slypi dažnas pradedančiųjų nesusipratimas. Stiprus neodimio magnetas nėra universali metalo gaudyklė.

Jis gerai traukia feromagnetines medžiagas, pirmiausia geležį ir daugelį plieno rūšių. Tačiau auksas, sidabras, varis, žalvaris ir aliuminis prie įprasto paieškos magneto neprilips.

Vadinasi, į vandenį įkritęs auksinis žiedas gali gulėti visai šalia magneto ir likti dugne. Panaši situacija gali būti su sidabrinėmis monetomis.

Net nerūdijantis plienas nėra vienodas – vienos jo rūšys į magnetą reaguoja, kitos beveik nereaguoja.

Dvipusis magnetas turi praktinį pranašumą

Vienpusis magnetas stipriausiai traukia viena darbine puse. Dvipusiame modelyje magnetinės darbinės pusės yra abiejose korpuso pusėse.

Tai gali būti patogu tempiant magnetą horizontaliai dugnu. Jam apsivertus neprarandama visa galimybė prikibti prie metalinio objekto.

Tačiau ant gaminio nurodyta traukos jėga realiame vandenyje nėra garantija, kad tokio pat svorio radinį bus galima iškelti.

Laboratorinė traukos jėga paprastai matuojama idealiomis sąlygomis prie švaraus, lygaus ir pakankamai storo plieno. Surūdijęs, apvalus, purvu padengtas objektas sukuria gerokai prastesnį kontaktą. Dar reikia įveikti dumblą, vandens pasipriešinimą ir paties daikto padėtį.

Kartais geriausias radinys yra tas, kurio geriau neliesti

Vandenyje gali būti ne vien nekaltų metalo atliekų. Magnetinės žūklės metu žmonės yra ištraukę peilių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir net nesprogusių sprogmenų.

Jeigu prie magneto prikibo daiktas, panašus į granatą, artilerijos sviedinį ar kitą sprogmenį, jo nereikėtų valyti, ardyti ar vežtis namo. Radinio vietą reikia pasižymėti, nuo jo atsitraukti ir kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas.

Įtartiną šaunamąjį ginklą irgi reikėtų palikti ramybėje bei informuoti policiją.

Magnetinė žūklė todėl turi dvi labai skirtingas puses. Dažniausiai iš vandens pakils purvina vinis, spyna ar dviračio detalė. Retkarčiais virvė gali parnešti daiktą su įdomesne istorija. Būtent nežinojimas, kas prikibs per kitą metimą, ir yra didelė šio užsiėmimo dalis.